Tumėnas V. The codification and transformations of rue’s image in Lithuanian tradition
В. Туменас
Институт истории Литвы
Вильнюс, Литва
ORCID: 0000-0002-0035-5253
E-mail: vytaut.tumenas@gmail.com
Скачать | К содержанию #2. 2023
АННОТАЦИЯ. Популярный в литовской народной культуре образ руты как символ девственности невесты, имеющий противоречивые и парадоксальные межкультурные параллели и истоки (ботанические, медицинские, гидронимические, мифологические, фольклорные, религиозные), в современности превращается в маркер границ между своей и другими культурами. Его идеологизированный символизм, суженный до национальной идентичности, вытеснил народные культурные смыслы, связанные с более широкими мифологическими концепциями. С этносемиотической и иконологической точек зрения исследование направлено на выявление кодовой значимости, сложности, мультимодальности и диахронических изменений символики и коммуникации образа руты в литовской культуре, включая обычаи, названия рек, поселений, религиозно-культурных организаций, компаний и человеческих фамилий, фольклорные, мифопоэтические образы, профессиональную музыку и мотивы поп-музыки, народное искусство и современные образцы дизайна. В статье также объясняется, как образ руты участвует в процессах создания культурного наследия и как он связан с границами семиосферы. Образ руты оживился в современной культурной жизни и коммуникации на основе современных идеологических, эстетических, научных и социальных концепций.
КЛЮЧЕВЫЕ СЛОВА: символика литовской руты, рута, логос, фольклор, мифопоэтика, иконичность
DOI 10.31250/2618 -8600 -2023-2 (20) -189 -214
UDK 39
СПИСОК ИСТОЧНИКОВ И ЛИТЕРАТУРЫ
- Baiburin A. K. Ritual v tradicionnoi kul’ture. Strukturno-semanticheskii analiz vostochnoslavyanskih obryadov [Ritual in traditional culture. Structural-semantical analysis of the east Slavic rites]. St. Peterburg: Nauka Publ., 1993. (In Russian).
- Baldauskas J. [The erotics of our songs]. Gimtasai kraštas [Native country], 1935, no 1, pp. 232–237. (In Lithuanian).
- Balys J. [Lily, rue and mirt. From the symbolism of our songs]. Draugas [Friend], 1952, no 180 (1952. 08. 02, part 2), p. 3. (In Lithuanian).
- Balys J. [Studies of the Lithuanian folk songs. 3. The head covers of the Lithuanian woman in ancient times and other customs]. Draugas [Friend], 1988, no. 95 (19), pp. 1, 3. (In Lithuanian).
- Ciganda C., Laborde A. Herbal infusions used for induced abortion. Journal of Toxicology: Clinical Toxicology, 2003, no. 41 (3), pp. 235–239. (In English).
- Civyan T. [Notes on the Baltic – Balkan mythic herbarium: rue]. Balto slavianskie issledovaniya 1987 [Batic – Slavic studies 1987]. Moskva: Nauka Publ., 1989, pp. 69–73. (In Russian).
- Dundulienė P. Senieji lietuvių šeimos papročiai [The ancient customes of Lithuanian family]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 1999. (In Lithuanian).
- Frazeologijos žodynas [Dictionary of phraseology]. Eds. Ermanytė I., Kažukauskienė O., Naktienė G. et. al. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2001. (In Lithuanian).
- Grieve M. A Modern Herbal. New York: Dover Publications, 2013 [1931], vol. 2. (In English).
- Hamp E. P. Ρουτουπιαι, Rūtūpīnus and Morphological Criteria. Bulletin of the Board of Celtic Studies, 1976, no 26, pp. 395–398. (In English).
- Harvey D. C. Temporality, meaning and the scope of heritage studies. A Museum Studies Approach to Heritage. Eds. Watson Sh., Barnes A. J., Bunning K. London: Routledge, 2018, pp. 14–28. (In English).
- Haverfield F. J., Mortimer Wheeler R. E. Romano-British Kent — Military History. The Victoria History of the County of Kent. Ed. Page W. London: The St. Catherina Press, 1932, vol. 3, pp. 13–59. (In English).
- Ivinskis Z. [Lithuanian language in public life of 16–17th c. Lithuania. A pinch of material from the Roman archives]. Aidai [Echoes], 1953, no 8, pp. 360–368. (In Lithuanian).
- Katilius A. [Lithuanian student association of Fribourg ,,Rūta”]. Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos [The changing Lithuanian society: structures, actors, ideas]. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, pp. 497–508. (In Lithuanian).
- Kurasawa F. How does humanitarian visuality work? A conceptual toolkit for a sociology of iconic suffering. Sociologica, 2015, no 1, pp. 1–59. (In English).
- Kurochkin A. V. [Floral symbolism in Ukrainian calendaric rituals]. Obryady i obryadovoi fol’klor [Rites and ritual folklore]. Moscow: Nauka Publ., 1982. pp. 138–162. (In Russian).
- Lepner Th. Prūsų lietuvis = Der Preusche Littau. Ed. Gerulaitienė V. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011 [1690 manuscript]. (In Lithuanian).
- Lietuvių kalbos žodynas [Lithuanian language dictionary]. Ed. Ulvydas K. et al. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1978, vol. 20. (In Lithuanian).
- Liulevičius V. [When “rues” were green and raw and “tulips” sprouted. Lithuanian catholic academic youth organizations at the turn of the 19th and 20th centuries and the beginning of the “Futurers” movement]. Aidai [Echoes], 1989, no 3, pp. 198–211. (In Lithuanian).
- Lotman J. Culture and Explosion. Berlin: Mouton de Gruyter, 2009 [1992]. (In English).
- Lotman J. M. Universe of the Mind: A Semiotic Teory of Culture. Translated by Ann Shukman. Introduction by Umberto Eco. Bloomington, Indianapolis: Indiana University Press, I. B. Tauris & Co., 1990. (In English).
- Mačiulis D., Jēkobsons Ē. Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais [Lithuanians in the Republic of Latvia in 1918-1940]. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1918. (In Lithuanian).
- Matusas J. [Lithuanian rue wreath and the history]. Aidai [Echoes], 1962, no 1, pp. 43–44. (In Lithuanian).
- Matusas J. [Tree, vegetable and flower gardens in ancient Lithuania]. Tautos Praeitis [The Nation‘s Past]. 1960, vol. 1., bk. 2, pp. 201–204. (In Lithuanian).
- Mažiulis A. Rūta. Lietuvių enciklopedija [Lithuanian encyclopedia]. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, vol 26, p. 221. (In Lithuanian).
- Patackas A., Žarskus A. Virsmų knyga. Vestuvių virsmas. Gimties virsmas. Mirties virsmas [The book of passages. Wedding passage. Birth passage. Death passage]. Kaunas [Kauno tautinės kultūros centras], 2013. (In Lithuanian).
- Polnoie sobraniie russkich letopisiei, izdannoie po vysochaishemu povielieniiu Archeograficheskoiu kommissiieiu. Lavrentiievskaia i Troickaia lietopisi [A complete collection of Russian chronicles, issued by the highest order of the Archaeographic Commission. Laurentian and Trinity chronicles]. Sankt-Peterburg: v tipografii Eduarda Pratsa, 1846, vol. 1, part. I, II. (In Russian).
- Praetorius M. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Shaubüchne. Ed. Lukšaitė I. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006 [1689 manuscript], vol 3, bk. 5. (In Lithuanian).
- Richmond I. and Craford O. The British Section of the Ravena Cosmography. Archaeologia, 1949, vol. 93, pp. 1–50. (In English).
- Sadauskienė J. [Rue garden: transformations of the poetical symbol in the 19th century]. Tautosakos darbai [Folklore Studies], 2010, no 39, pp. 139–155. (In Lithuanian).
- Slaviūnas Z. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos [Polyphonic Lithuanian folk songs]. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, vol. 3. (In Lithuanian).
- Smith, A. D. The Ethnic Origins of Nations. Oxford: Blackwel, 1986. (In English).
- Šeškauskaitė D., Gliwa B. Rūta, die Nationalblume der Litauer. Zur Kulturgeschichte der Weinraute (Ruta graveolens L.) und zur Etymologie von litauisch rūta und deutsch Raute. Anthropos (Fribourg). 2002. Vol. 97, no 2, pp. 455-467. (In German).
- Tomkuvienė D., Vandytė A. Tuzinas marškinių [A Dozen Shirts]. Kaunas: Tautinio kostiumo studija, 2020. (In Lithuanian).
- Vaidelienė J., Vaidelys J. Darželio gėlės [Garden flowers]. Kaunas: UAB ,,Ūkininko patarėjas”, 2001. (In Lithuanian).
- Vanagas A., Maciejauskienė V., Razmukaitė M. Lietuvių pavardžių žodynas [Dictionary of Lithuanian surnames]. Ed. Vanagas A. Vilnius: Mokslas, 1989, vol. 2. (In Lithuanian).
- Višinskis P. Raštai [Writings]. Vilnius: Vaga, 1964. (In Lithuanian).
- Voitovich V. Ukrains’ka mifologiya (enciklopediya) [Ukrainian mythology (encyclopedia)]. Kiev: Lybid, 2012. (In Ukrainian).
- Viaselle. Pesni. Belaruskaya narodnaya tvorchasc’ [Wedding. Songs. Belarusian folklore]. Ed. Мalash L. Minsk: Navuka i tehnika, 1981, bk. 2. (In Belarusian).
- Vyšniauskaitė A. Lietuvių etnografijos bruožai [Features of Lithuanian ethnography]. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964. (In Lithuanian).
- Vyšniauskaitė A. [Funeral customs in Lithuania in the 19th — the first decades of 20th c.]. Iš lietuvių kultūros istorijos [From the history of Lithuanian culture]. Vilnius: Mokslas, 1961, vol. 3, pp. 132–167. (In Lithuanian).
- Wagner E. Prūsijos lietuvių, gyvenančių Įsrutės ir Ragainės apskrityje, buitis ir papročiai [Life and customs of Prussian Lithuanians living in Įsrutė and Ragainė counties]. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999 [Königsberg. 1621]. (In Lithuanian).
- Web site “Folk Vibes” URL: facebook.com/folkvibes/videos/2180732232203924. (accessed 29.05.2021). (In Polish).
- Web site “Green Rue (Rūta žalioji).” URL: rutazalioji.lt/. (accessed 18.04.2021). (In Lithuanian).
- Web site “LT identity.” URL: facebook.com/LTidentity/photos/pb.100064377441542.-2207520000./120281631373267/?type=3. (accessed 19.04.2021). (In Lithuanian).
- Web site “Marijampolės bazilika”, Ateitininkai. URL: marijampolesbazilika.lt/bendrijos/ateitininkai. (accessed 29.05.2021). (In Lithuanian).
- Web site “Mergvakaris.” URL: romuva.lt/apeigos/mergvakario/. (accessed 29.05.2020). (In Lithuanian).
- Web site “Rekvizitai”, Companies. URL: rekvizitai.vz.lt/en/companies/. (accessed 29.05.2021). (In English).
- Web site “Romuva,” Mergvakaris. URL: romuva.lt/apeigos/mergvakario/. (accessed 29.05.2020). (In Lithuanian).
- Web site of “Trip Advisor.” URL: tripadvisor.com/LocationPhotoDirectLink-g274951-d5294298-i80191651-Lt_Identity-Vilnius_Vilnius_County.html. (accessed 19.04.2021). (In English).
- Website “Židinys,” Margučiai. URL: tamosaiciugalerijazidinys.lt/2022/04/16/marguciai-3/ (accessed in 25.05.2021). (In Lithuanian).